2018 m. sausio 18 d. Utenos regiono vietos veiklos grupės pirmininkė Jolita Umbrasienė ir viešųjų ryšių specialistas Modestas Gadliauskas susitiko su LRS pirmininku Viktoru Pranckiečiu.
Susitikimo metu buvo aptarti LEADER programos įgyvendinimo trukdžiai, galimybės ir perspektyvos.
LEADER – tai ES bendrijos iniciatyva, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.
Ši ES politikos priemonė turėtų padėti Lietuvoje( kaip ir kitose ES šalyse) stiprinti pilietinę visuomenę kaimo vietovėse, skatinti vietos valdžios, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojų bendradarbiavimą.
Tačiau 2014-2020 metų laikotarpyje Lietuvoje veikiančios vietos veiklos grupės, kurios įgyvendina vietos plėtros strategijas susiduria su trukdžiais.
Paramos sutartys dėl vietos plėtros strategijų įgyvendinimo pasirašytos dar 2016 m., tačiau strategijų įgyvendinimo procesas Lietuvoje stringa.
Susitikimo su LRS pirmininku Viktoru Pranckiečiu metu buvo aptarti pagrindiniai LEADER programos trukdžiai, galimybės ir perspektyvos. Seimo pirmininkas gilinosi į kiekvieną klausimą, o Utenos regiono vietos veiklos grupės pirmininkė detaliai su įtikinamais pavyzdžiais pristatė kiekvieną klausimą, todėl trims paskutiniams aptarti nebeliko laiko. Utenos regiono vietos veiklos pirmininkė Jolita Umbrasienė yra Lietuvos vietos veiklos grupes vienijančios asociacijos valdybos narė atstovaujanti Utenos apskrities vietos veiklos grupes, todėl visi aptarti ir likę susitikimo metu nepaliesti klausimai buvo papildyti Utenos apskrityje veikiančių vietos veiklos grupių pastebėjimais bei pasiūlymais ir 2018-01-23 buvo išsiųsti Seimo pirmininkui raštu.
Dėl stringančios LEADER programos, galimybių ir perspektyvų
(Pateikiamas originalus rašto tekstas)
1. Dėl vietos plėtros strategijų vertinimo proceso, pažangos vertinimo
1.1.Dėl buvusio neefektyvaus Vietos plėtros strategijų (toliau VPS) vertinimo proceso, kuris užsitęsė daugiau nei metus ne kartą buvo kreiptasi į LR Žemės ūkio ministeriją (toliau ŽŪM), atskirus Seimo narius, Seimo kaimo reikalų komitetą. 2016 m. visos Lietuvos vietos veiklos grupės pasirašė paramos sutartis, tačiau dėl įvairių kliūčių (įvardintų šiame rašte žemiau) VPS įgyvendinimas stringa.
1.2. Iš ŽŪM turime informaciją, kad 2019 metais turės būti atliktas VPS pažangos vertinimas, kur bus imami iki 2018 m. pabaigos pasiekti rezultatai. Vertinimo rezultatai nulems tolesnes ES paramos sumas kaimo plėtrai.
Man, kaip Utenos regiono vietos veiklos grupės pirmininkei, Utenos apskrities vietos veiklos grupes atstovaujančiai Vietos veiklos grupių tinkle yra labai svarbu, kad VPS pažangos vertinimas būtų teigiamas ir Lietuva negautų jokių sankcijų ar finansinių apribojimų.
Nerimą kelia faktas, kad iki šiandien mes, tie kurie įgyvendiname VPS dar vis nežinome kriterijų, pagal kuriuos bus atliekamas Pažangos vertinimas. Gali būti, kad tie kriterijai ribotam skaičiui žmonių yra žinomi, tačiau tikslios, viešos oficialios informacijos nėra.
2. Dėl skirtingų LEADER teisės aktų traktavimo bei terminų numatytų tuose teisės aktuose nesilaikymo.
2.1. Susidaro įspūdis, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau NMA) yra ŽŪM steigėja, nes jos darbuotojai savaip interpretuoja ŽŪM ministro įsakymais patvirtintas taisykles, nesilaiko teisės aktuose numatytų terminų, priima sprendimus, kurie nėra apibrėžti galiojančiuose teisės aktuose.
2.2. Nuo to nukenčia galutinis naudos gavėjas – vietos projektų įgyvendintojai: kaimo gyventojai, verslininkai, bendruomenės.
Utenos regiono vietos veiklos grupė nuo 2017 m. lapkričio pradžios derina dokumentaciją trims priemonėms. Nors pagal Taisykles šiam procesui yra skirta 20 darbo dienų iki 2018-01-23 dar nesame suderinę nė vienos priemonės. Kitos Lietuvos vietos veiklos grupės turi aibę pavyzdžių pagrįsti šiems teiginiams. Ypač tos, kurios jau yra susiderinę dokumentaciją su NMA ir yra gavę vietos projektus bei dirbę su jų vertinimu.
3. Dėl darbo vietų kūrimo ne pelno sektoriuje.
3.1. Įsipareigojimai Briuseliui dėl darbo vietų kūrimo ir jų išlaikymo 5 metus rengiant VPS nebuvo apgalvoti. Ypač dėl bendruomeninio ir socialinio verslo kūrimo ir plėtros. O sukurtų darbo vietų išlaikymas 5 metus yra vietos valdininkų siurprizas Vietos veiklos grupėms. Sukūrus darbo vietą iš paramos priemonių, kurios yra finansuojamos tiesiai per NMA šis laikotarpis yra 3 metai.
3.2.Įsipareigojimai užtraukiant prievolę kurti darbo vietas ne pelno sektoriaus organizacijoms buvo apgalvoti ir tik į vieną pusę. Nebuvo pagalvota, kaip bus su PVM kompensavimu. Vietos veiklos grupės niekaip negali įrodyti ŽŪM, kad šį klausimą būtina spręsti nedelsiant, norint kurti darbo vietas ne pelno sektoriuje. Nesprendžiant klausimo vietoje alternatyvus sprendimas būtų persiderėti su Briuseliu (kaip tai buvo padaryta kitų ES šalių), kol dar yra laiko.
4. Dėl inovacijų diegimo.
4.1. Esu dalyvavusi ne viename seminare, konferencijoje užsienyje, kur buvo kalbama apie inovacijas. Įvertinus mano turimą ir įgytą patirtį, susidaro įspūdis, kad ES paramą kaimo plėtrai administruojanti agentūra nežino kas tai yra inovacijos. Nežiūrint, kad ŽŪM yra patvirtinta metodika. Yra pavyzdžių, kai dėl vertintojų nekompetencijos atmetami inovatyvūs projektai. Taip formuojama nuomonė, kad kaimui inovacijos nebūtinos.
5. Dėl įsipareigojimų tęstinumo užtikrinimo.
5.1. Utenos regiono vietos veiklos grupė turi didelę patirtį VPS rengimo ir įgyvendinimo patirtį. Sėkmingai įgyvendintos 2004-2016 m. bei 2007-2013 m. kaimo plėtros strategijos. 2017-2013 m. laikotarpiu iš ES paramos lėšų esame susiremontavę patalpas (214,26 m2), kurias pagal panaudą naudojame iš Utenos rajono savivaldybės. Prieš investuojant lėšas privalėjome panaudos sutartį sudaryti nemažiau negu 10 metų. Atėjus 2014-2020 m. finansavimo laikotarpiui Taisyklėse buvo apibrėžtas tinkamas patalpų plotas iki 100 kvadratinių metrų patalpoms suteikiamoms pagal panaudą ar nuomą. Todėl 2016 ir 2017 metais mūsų vietos veiklos grupė turėjome susimokėti už patalpų komunalines paslaugas per 2000 eurų. Manome, kad tai yra neteisinga. Esame kreipęsi dėl šios situacijos į ŽŪM, esant ministre Virginijai Baltraitienei, ji buvo davusi nurodymą šią klaidą ištaisyti. Tačiau nespėjo pakontroliuoti ar jos nurodymas buvo įvykdytas. Todėl pakartotinai per vietos veiklos grupių tinklą kreipėmės į dabartinį ŽŪM Ministrą Bronių Markauską. Atsakymo dar negavome. Situacija, kai organizacija vykdydama savo įsipareigojimus ir įprastą savo veiklą, dėl kitų institucijų veiklos tęstinumo neužtikrinimo tampa skolinga, bei turi rūpintis lėšų rinkimu skolų padengimui, yra nenormali. Prašau padėti išspręsti šį klausimą.
5.2. Kitas įsipareigojimų tęstinumo užtikrinimo aspektas yra dėl suformuotos užduoties vietos veiklos grupėms atlikti 2007-2013 metų finansavimo laikotarpiu įgyvendintų vietos projektų priežiūrą. Atsitiko taip, kad įpareigojimas duotas, o resursai šios užduoties vykdymui yra pačios organizacijos vidinių resursų ( žmogiškųjų, kanc. prekių, kuro, patalpų, transporto, ryšių) ieškojimo ir radimo reikalas. Šiuo metu vietos veiklos grupėse dirbantys darbuotojai yra įdarbinti pagal darbo sutartis prie 2014-2020 metų VPS įgyvendinimo. Taigi praeito laikotarpio projektų priežiūrą atliekame savanoriškais pagrindais ir iš kitų savo asmeninių resursų.
5.3. Su šiuo klausimu glaudžiai siejasi klausimas dėl savanorystės skatinimo. Tie savanoriai, kurie daug dirba organizacijose savanoriškais pagrindais nėra įvertinti, nėra motyvuojami. Todėl manau, kad plėtojant ir skatinant savanorystę reikalingi teisės aktai, kurie sudarytų savanoriškos veiklos sistemą, kaip tai yra JAV bei kitose ES šalyse. Pvz. studijų atveju, renkantis studijas pagal vykdytos savanoriškos veiklos profilį, stojantiesiems galėtų būti teikiami paskatinimo balai, o mokamų studijų atveju – mažinamas mokestis už studijas, priimant į darbą turėtų būti užskaitoma savanoriškos veiklos patirtis, kuri dokumentuota savanoriškos veiklos sutartimis galėtų būti naudojama nustatant darbo užmokesčio koeficientą ir kt.
6. Dėl Lietuvos vietos veiklos grupių tarpregioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo ryšių blokavimo.
6.1.Vietos veiklos grupėms teoriškai yra galimybė teikti ir įgyvendinti tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektus. Tačiau realybėje įdėjus daug savanoriško darbo, nes šiuose projektuose nenumatytos lėšos nei jų parengimui, nei administravimui ( kas labai keistai atrodo mūsų partneriams iš ES ir net iš Trečiųjų šalių, iš kurių partneriai tarptautiniams projektams yra taip pat tinkami) rezultatų tiesiog nėra. Štai Utenos regiono vietos veiklos tarptautinio bendradarbiavimo projektas, kuris Utenos kraštui yra labai svarbus, (radome 20 procentų lėšų kofinansavimui, nes finansavimo intensyvumas buvo 80 procentų bei Utenos rajono savivaldybės Tarybos pritarimą) buvo atmestas. Minėtas projektas buvo vertinamas nepagrįstai ilgai, nesilaikant konfidencialumo, neįsigilinus į pateiktą medžiagą, bei į esamas Taisykles, remiantis subjektyvia vertintojų nuomone. Raštu buvome pateikę prašymą, dėl to, kad būtume pakviesti į Projektų atrankos komiteto posėdį. Nebuvome išgirsti. Panaši istorija įvyko ir su Joniškio rajono vietos veiklos grupės tarpregioninio bendradarbiavimo projektu.
6.2.Yra ir kitos vietos veiklos grupės, patyrę įvairių konfliktinių situacijų kurios tiesiog nenori būti įvardintos, nes tiesiog nenori nemalonumų. Tokį nenorą suprantu, tačiau nepateisinu, nes kalba eina apie visos Leader programos, kuri skirtingai negu kitos ES programos įgyvendinama „iš apačios“, gerą vardą Lietuvoje ir už jos ribų. O kol kas mūsų pasiekimai šios programos įgyvendinime šiuo metu (2018-01-23) yra prastesni net negu Rumunijos ar Bulgarijos.
7. Dėl socialinio verslą reglamentuojančių teisės aktų ir socialinio verslo plėtros galimybių.
VPS buvo numatytas socialinis verslas, tačiau šiuo metu mums rekomenduojama, kad kvietimų šiam verslui dar nedarytume, nes nėra teisinės bazės. Tuo tarpu regionuose yra potencialių vietos projektų pateikėjų, kurie turi gerų idėjų šioje srityje. Mes norėtume juos palaikyti, juos padrąsinti ir padėti pagelbėti puikioms iniciatyvoms, tačiau mums patiems sunku suprasti kuri ministerija (ŽŪM. ŪKMIN, SOCMIN) rengia ir kada parengs reikiamus dokumentus socialinio verslo kūrimui ir plėtrai. Norėtume aiškumo, kad galėtume planuotis VPS socialinio verslo priemones bei tinkamai informuoti apie jas potencialius pareiškėjus.
8. Dėl LEADER programos perspektyvų po 2023 m.
Renginiuose užsienyje teko girdėti atsakingų aukštų Briuselio institucijų pareigūnų kalbas apie šio metodo naudą, reikšmę ir perspektyvas ES.
Ar yra kokių minčių ir veiksmų dėl LEADER metodo tęstinumo Lietuvoje po 2023 metų?
Utenos regiono vietos veiklos informacija
