2019.09.09 – Radviliškio raj. bendruomenes aplankė uteniškiai
Tęsiant projekto „Mokymų ir praktinių-informacinių seminarų ciklas „Vietos amatai ir natūralūs produktai““ veiklas grupė Utenos rajono bendruomenių atstovų lankėsi Radviliškio rajone, kuriame susipažino su trijų bendruomenių veikla.
Pirmoji stotelė – Pociūnėlių bendruomenė, kuri turi savo sulčių spaudyklą bei džiovina arbatžoles, gamina iš įvairių vaisių, daržovių cukatas. Esant sulčių spaudimo sezonui bendruomenė pajėgi įdarbinti 1-2 žmones, daugelis bendruomenės narių prisideda savanorišku darbu augindami vaisius, daržoves cukatų gamybai bei rinkdami ir džiovindami arbatas. Besidžiaugdami uždirbamomis pajamomis iš sulčių spaudyklos, bendruomenė planuoja įsigyti pramoninius džiovintuvus, kurių pagalba bus galima padidinti arbatžolių bei cukatų gamybą.
Antroji stotelė – Skėmių bendruomenė. Čia dar tik išlipant iš autobuso pasitiko akordeono garsai kviečiantys užeiti į vidų. Ten linksmai nusiteikusios ir grodamos pasitiko šios bendruomenės atstovės, viena iš jų – bendruomenės pirmininkė. Šioje bendruomenėje veikia įkurtas traktierius teikiantis maitinimo paslaugas. Bendruomenė yra nusipirkusi virtuvės įrangą, indų, baldų, o iš žmonių paaukotų lėšų sumūrijo jaukų židinį, padedant rėmėjams ir bendruomenės nariams įrengta virtuvė–svetainė. Suremontuotoje bendruomenės salėje ir įrengtoje scenoje, tradiciškai kiekvienais metais per Velykas rengiami vaidinimai, kuriuose vaidina kaimo aktoriai, gegužės vakarais vyksta gegužinės pamaldos. Visi uteniškiai turėjo progą paragauti šviežių virtų bulvių, kurias buvo galima pasigardinti kanapių sėklomis, desertui – obuolių pyragas.
Trečioji stotelė – Pakiršinio bendruomenė. 2003 m. įkurta bendruomenė, kurios pagrindinis tikslas buvo suvienyti kaimus bendravimui tarpusavyje per kultūrinius renginius. Tradicinę melioratorių šventę pervadino į tradicinę kaimo ir Joninių šventę, kuri tapo pagrindine bendruomenės švente, į kurią sukviečiami ne tik čia gyvenantys, bet ir aplinkinių seniūnijų, kaimų gyventojai, iš čia kilę, anksčiau gyvenę ir dirbę žmones. Pradėjus švęsti šventes kartu, veikla išsiplėtė ir buvo pradėta vykti į ekskursijas, rinkti gražiausias sodybas, kiekvienais metais organizuojamos padėkos, gerumo diena, suburti vietos verslininkai, ūkininkai bendrai veiklai bendruomenėje. Jų lėšomis įrengta parko estrada, pobūvių salė, sporto aikštyne įrengti suoleliai ir kt. Įvykdyta bendruomenės namų renovacija. Bendruomenėje aktyviai veikia Etninės kultūros ir amatų centras. Šiuo metu bendruomenė įgyvendina projektą, kurio metu vyksta kulinarinio paveldo ir amatų edukacijos. Veiklų metu bendruomenės nariai mokinami gaminti įvairius kulinarinio paveldo patiekalus, kiti bendruomenės nariai mokosi kalvystės amato, kuris praverčia kaimo buityje. Įgyvendinti šio projekto veiklos bendruomenė yra įsigijusi palapines, puodus, kazanus, grilį, žiezdrą. Atsisveikindami su Radviliškio rajonu uteniškiai dėkojo Vietos veiklos grupės „Radviliškio lyderis“ pirmininkui Romui Kalvaičiui, kuris plačiai papasakojo apie kiekvieną bendruomenę, problemas ir lūkesčius.
2019.09.16 – Informacinis seminaras Pakruojo rajone
2019 m. rugsėjo 16 d. Utenos rajono seniūnijų atstovai dalyvavo informaciniame seminare, kuris skirtas supažindinti su geriausia Pakruojo rajono patirtimi amatų ir natūralių vietos produktų gamybos plėtros srityje. Šiame rajone uteniškiai aplankė Guostagalio paslaugų centrą, Amatų dvarelį, Pakruojo kaimo bendruomenę, Sigutėnų kaimo bendruomenę.
Guostagalio paslaugų centras įsteigtas 2017 m. vasarį. Tai pirmasis toks centras Lietuvoje, kuris vykdo socialinę veiklą. Visos paslaugos teikiamos Guostagalio ir aplinkinių seniūnijų gyventojams bei organizacijoms. Paslaugų centras teikia pagalbą senyvo amžiaus (aplinkos tvarkymas – žolės pjovimas, šlavimas, daržų įdirbimas, maitinimas, maisto gamyba ir atvežimas) ir socialiai pažeidžiamiems asmenims (specialistai moko juos socialinių įgūdžių – kaip užsiauginti daržoves, kaip produktus apdoroti ilgesniam laikui (džiovinti, rauginti, konservuoti), kaip sveikai paruošti maistą, taip pat jie įtraukiami į vietos kultūros ir meno veiklas). Centro specialistai gali suteikti būtinas paslaugas, kurių gyvenamojoje vietovėje iki šiol nebuvo, arba kurių socialiai pažeidžiami asmenys negali įpirkti. Paslaugų centras į savo veiklą įtraukdamas savanorius ir palaikydamas partnerystės ryšius su vietos organizacijomis atranda galimybių suteikti paslaugas socialiai pažeidžiamiems gyventojams už minimalią kainą arba nemokamai. Paslaugų centre sukurtos aplinkos tvarkytojo, virtuvės darbuotojo, socialinio darbuotojo, darbo vietos. Centro veikla ne kartą sulaukė ir vietos žiniasklaidos dėmesio, čia dažnai priimami svečiai iš kitų savivaldybių. Pirmasis įkurtas ir veikiantis toks centras tapo pavyzdžiu, kaip reikia vykdyti tokią veiklą, ką įsigyti. Centras įsteigtas penkių steigėjų, kurie atstovauja 3 skirtingiems sektoriams: Guostagalio, Degėsių kaimų bendruomenės (nevyriausybinis sek.) Sauliaus Skiko ūkis, Genovaitės Jaškulienės įmonė „Vėtrungė“ (verslo sek.), Pakruojo rajono savivaldybė (vietos valdžios sek.). Centrui vadovauja Virginija Jocienė, kuri taip pat yra ir Guostagalio kaimo bendruomenės pirmininkė.
Iš Guostagalio uteniškiai patraukė į Pakruojo dvarą, kuriame jau laukė Pakruojo vietos veiklos grupės „Pakruojo rajono partnerystė“ direktorė Marija. Dvaro teritorijoje yra įsikūrusi Pakruojo kaimo bendruomenė. Šioje bendruomenėje buvome supažindinti su vietos projektu „Maisto gaminimo tradicijos – kaip pas babą kaime“, šis projektas įgyvendindamas pagal Pakruojo rajono 2014–2020 m. vietos plėtros strategijos prioriteto ,,Verslios ir solidarios bendruomenės kūrimas“ priemonę ,,Regioninių produktų kūrimas panaudojant krašto kultūros ir istorijos paveldą“. Sujungus jaunimo iniciatyvumą ir vyresnio amžiaus žmonių patirtį, čia puoselėjamos ir populiarinamos maisto gaminimo tradicijos, kuriami nauji regioniniai produktai, kurie garsina Pakruojo kraštą. Pakruojo kaimo bendruomenė projektą įgyvendina kartu su partnere Balsių kaimo bendruomene. Įgyvendindama projektą Pakruojo kaimo bendruomenė įsigijo patalpų šildymo įrangą, virtuvės baldus ir patalpas pritaikė regioniniams produktams kurti, tradiciniams vietos patiekalams gaminti. Siekdama projekto tikslo, projekto veikloms vykdyti, bendruomenė įsigijo būtiną maisto gamybos įrangą: įmontuojamą indaplovę, indukcinę kaitlentę, garų rinktuvą, gruzdintuvę, pjaustyklę, lauko kepsninę, kompiuterinę, vaizdo ir garso įrangą ir kt. Čia gaminami varškės žagarėliai, senovinė boba, meduoliai ir senolių arbata, kiti tradiciniai vietos patiekalai. Besilankydami šioje bendruomenėje uteniškiai turėjo progą paragauti šviežiai keptų ir labai skanių varškės žagarėlių. Pasivaišinę Pakruojo kaimo bendruomenėje toliau visi aplankė Amatų dvarelį, kuris įsteigtas 2014 m. įgyvendinant Pakruojo ir Radviliškio vietos veiklos grupių teritorinio bendradarbiavimo projektą ir veikia etninės ir regioninės kultūros, paslaugų, amatų, rinkodaros, konsultavimo, mokymo ir informavimo srityse. Amatų dvarelis populiarina etninę ir regioninę kultūrą, amatus, saugo ir puoselėja krašto tradicijas, ugdo gyventojų gebėjimus; skatina meno ir amatų plėtrą, bendradarbiauja su menininkais, tautodailininkais, amatininkais; organizuoja edukacines programas, rengia mokymus, supažindina su krašto tautodaile, amatais ir menu. Amatų dvarelis, siekdamas įstatuose nurodytų tikslų, nuolat organizuoja veikiančios amatininkų gaminių ekspozicijos su pardavimu darbą, edukacines programas.
Besibaigiant viešnagei Pakruojo rajone uteniškiai nuvyko į Sigutėnų bendruomenę, kurioje labai linksmai visus pasitiko muzikantai ir gaspadinės. Ši bendruomenė garsėja ne tik savo svetingumu, bet ir verdama kopūstiene, virtieniais bei kepamu obuolių pyragu – visu tuo galėjo įsitikinti uteniškiai. Susėdus prie stalo vaišinomės gaspadinių pagamintais patiekalais bei klausėmės bendruomenės istorijos apie tai kaip jiems sekėsi įsikurti, suburti bendruomenę, apie įvairias problemas, ateities planus. Sigutėnų kaimo bendruomenė įgyvendina vietos projektą „Kulinarinio paveldo tradicijos – iš kartos į kartą“, kurio tikslas – sujungus jaunimo iniciatyvumą ir vyresnio amžiaus žmonių patirtį, prikelti iš užmaršties vietos kulinarinį paveldą, jo pagrindu kurti naują regioninį produktą, vykdyti naujas rinkodaros priemones ir garsinti Pakruojo kraštą. Ši bendruomenė yra pelniusi Respublikinės reikšmės nominacijas: 2007 metų bendruomenė, 2010 m. ,,Tikime laisve “A.Kubiliaus padėka nacionaliniame bendruomenių konkurse, 2011 m. konkurso ,,Čia gera gyventi“ nugalėtojai, „Bendruomenė-Spindulys 2016“ nominacijoje „Už pozityvius pokyčius“ nugalėtojai. Sigutėnų kaimo bendruomenė 2005 m. įkurta, kad susibūrę draugėn, bandytų spręsti toje pačioje teritorijoje gyvenančių žmonių problemas, kad būtų vieni kitiems nors menkiausia atrama nelengvoje kasdienybėje, ugdytų jaunimo meilę gimtajam kaimui ir atsakomybę už jo ateitį, bendromis pastangomis puoselėtų švarią ir gražią gyvenamąją aplinką kaip sveikos gyvensenos ir geros nuotaikos pagrindą. Per trejetą pirmųjų veiklos metų bendruomenė subūrė visus suaugusius kaimo gyventojus.
Dabar bendruomenėje – 109 nariai. Kaip sako patys sigutėniškiai, jie yra tikriausiai vieninteliai respublikoje, kurie savo jėgomis talkų būdu pasistatė bendruomenės namelius, kad turėtų kur susiburti. Tai buvo tęstinis 3 metų darbas, pradėtas nuo bendruomenės nario Jono Svečiulio dovanotos senovinės klėties, kurią darbštūs kaimo vyrai parvežė iš tolimo, už 40 km esančio vienkiemio, išardę ją rąstais, kuriuos teko sunerti iš naujo. Tačiau greitai sigutėniečiai įsitikino, jog pasistatytoje klėtelėje netilps, kadangi čia smagu susiburti ir mažiems, ir dideliems. Tad kitais metais, vėl parašius projektą ir suradus rėmėjų, taip pat savo jėgomis pradėjo lipdyti priestatą, kuris gavosi dukart didesnis už klėtelę. Dabar šiuose nameliuose ne tik vyksta bendruomenės bei sigutėniečių asmeninės šventės, bet ir šarvojami mirusieji kaimo gyventojai, kurių nebereikia išvežti toli nuo namų į Pakruojo šarvojimo sales. Tuo pačiu metu pastatė bendruomenės poilsiavietę šalia pasistatytojo namelio, įrengė vaikų žaidimų aikštelę, sodino tujas bei kitus dekoratyvius augalus, padedami studentų, pertvarkė gėlyną – kad būtų malonu ir akiai, ir širdžiai. Su tokiu pat atsidėjimu ir atsidavimu sigutėniečiai gražino ir savo asmenins sodybas. Tos pastangos davė vaisius: Gasiūnų sodyba buvo pripažinta gražiausia Šiaulių apskrityje, Remeikių, Lapinskų, Sviderskių, Grušų, Gulbinų yra tapę rajoninio konkurso prizininkėmis arba dalyvėmis. O visa Sigutėnų gyvenvietė net ketverius metus iš eilės – 2007, 2008, 2009 ir 2010 m. – pelnė gražiausiai tvarkomos rajono gyvenvietės vardą.
Nelaukdami, kol seniūnija skirs lėšų užsakyti kaimui lenteles su gatvių pavadinimais, jas įsigijo iš bendruomenės lėšų, o namų numerius visiems vienodus padovanojo bendruomenės 5-mečio proga. Atsiradus ryšiui tarp kaimo senbuvių ir naujakurių, sumažėjo skeptikų, abejojančių bendruomenės nauda ir perspektyvomis. Šiuo metu mūsų renginiuose neretai dalyvauja keturios sigutėniečių kartos. Nuo pat veiklos pradžios bendruomenė kuria savo tradicijas: sveikina jubiliatus, sukūrusius šeimas ar sulaukusius kūdikių bendruomenės narius, padeda artimo žmogaus netekties valandomis, leidžia kaimo kalendorių, puošia bendrą kaimo naujametinę eglutę; dvejus metus visus aplankė Kalėdų senelis su palyda ir kt. Visais metais ši bendruomenė dalyvavo rajono bendruomenių sąskrydžiuose, iš kurių dažnai grįždavo su apdovanojimais; taip pat Pakruojo šventės eisenose, kuriose jų programa jau triskart buvo įvertinta prizinėmis vietomis. Be visa ko, sigutėniečiai labai mėgsta ir ekskursijas, į kurias išsirengia keletą kartų per vasarą. Veikla 2006 metais Sigutėnams lėmė veikliausios, o 2007 m. – aktyviausios Pakruojo rajono bendruomenės vardą. Tais pačiais 2007-aisiais buvo pripažinti viena iš trijų efektyviausiai dirbusių šalies bendruomenių „Savanorių centro“ surengtame konkurse. O 2010-aisiais jiems teko atsakingas įpareigojimas – surengti Sigutėnuose tradicinį viso rajono bendruomenių sąskrydį, po kurio bendruomenė turi jau ir savo vėliavą. Tais pačiais metais bendruomenė buvo paskatinta ir LR Ministro Pirmininko medaliu už sėkmingą dalyvavimą Nacionaliniame bendruomenių konkurse.
Didžiausiu savo nuopelnu bendruomenė laiko tai, kad visa ką surengia ar sukuria, gimsta iš jų pačių – ne specialistų, o visuomenininkų – idėjų, iniciatyvos ir savanorystės, nes Sigutėnuose nėra nei kultūros namų, nei bibliotekos, nei mokyklos, su kuriomis bepigu rengti bendrus renginius kitoms rajono bendruomenėms. Bendruomenė tiki, jog nuolatinis žinojimas, kad NIEKAS NIEKO UŽ MUS NEPADARYS, jiems ir suteikia stiprybės visuomeniniame darbe, kuris negali nepraturtinti žmonių, kuriems rūpi ne vien materialinės vertybės. Pilnais pilvais įvairiausių skanėstų uteniškiai buvo išlydėti namo su dainomis ir šiltais atsisveikinimais. Utenos regiono vietos veiklos grupė visų dalyvių vardu dėkoja savo kolegoms iš Pakruojo vietos veiklos grupės, o ypač direktorei Marijai už suorganizuotus susitikimus, naujas pažintis, patirtis ir įspūdžius!
Utenos RVVG informacija, Modesto Gadliausko, Pakruojo VVG nuotraukos