Žvejybos paveldas istorijos, gamtos ir dabarties sintezėje

Utenos regiono vietos veiklos grupė įgyvendindama projektą „Žvejybos paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas Utenos ir Neringos žvejybos ir akvakultūros regionuose“ kartu su partneriu asociacija Vidmarės 2021 m. rugsėjo 21-23 d. lankėsi Neringos mieste, kur dalyvavo konferencijoje „Žvejybos paveldas istorijos, gamtos ir dabarties sintezėje“. Į šią konferenciją vyko 10 atstovų iš Utenos rajono.

Išvykę iš Utenos anksti ryte Juodkrantę pasiekėme per pietus. Susitikę su asociacijos Vidmarės administratore Rasa po pietų patraukėme į Nidą, kur aplankėme pirmąjį vietos projektą. Tai biudžetinės įstaigos „Neringos muziejai“ vietos projektas Nidos žvejo etnografinės sodybos renesansas, naujos veiklos ir patirtys“. Šio projekto tikslas: vykdant naujai sukurtas patyrimines, interaktyvias edukacines veiklas specialiai tam įrengtose bei pritaikytose Nidos žvejo etnografinės sodybos erdvėse (taip pat sumaniai pritaikant ir panaudojant sodybos lauko teritoriją), puoselėti, saugoti bei populiarinti Kuršių nerijos žvejybos tradicijas pasitelkiant vietos žvejų žinias ir patirtį; aktualizuoti ir sudaryti kokybiškas sąlygas tiek vietos bendruomenei, tiek krašto svečiams suvokti turtingą ir daugiasluoksnę Kuršių nerijos krašto istoriją, įvairialypį kultūros palikimą, žvejų būties ir buities ypatybes, taip siekiant kurti pridėtinę šio krašto vertę vietos bendruomenės bei čia atvykstančių svečių sąmonėje. Uteniškius čia svetingai pasitiko muziejininkė-edukatorė Edita, kuri aprodė muziejų, papasakojo daug istorinių faktų apie muziejaus vietą bei žvejybos istoriją. Muziejuje taip pat turėjome galimybę išbandyti ir interaktyvias veiklas.

Pavakaryje visi rinkomės Nidos prieplaukoje iš kurios piratų laivu plaukėme kuršių mariomis. Kapitono padėjėjas ir gidas Manfredas papasakojo apie marias, saugomas kopas bei apie mariose gyvenančias žuvis. Po pažinties su mariomis ir atsisveikinus su piratų laivo įgula, patraukėme į šalia prieplaukos esančią kavinę, kurioje mūsų laukė jos šeimininkai. Čia įgyvendinamas kitas vietos projektas „J.Šato žuvies apdirbimo įmonės plėtra“, kurį įgyvendina J.Šato žuvies apdirbimo įmonė pagal priemonę „Pajamų įvairinimas ir naujų rūšių pajamos“. Papasakojus apie projektą, šeimininkai susirinkusius dalyvius vaišino savo gaminama produkcija – žuviene bei įvairia rūkyta žuvimi.

Antroji diena prasidėjo kavinėje „Kuršis“, kurioje susitikome su vietos bendruomenės atstovais, verslininkais, valdžios atstovais. Dviejų dalių pranešimą apie žvejybos verslo istorines tradicijas ir dabartį susirinkusiems dalyviams skaitė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Švagždys. Pertraukos metu turėjome galimybę aplankyti šalia naujai atidarytą Mizgirių gintaro muziejų-galeriją. Šioje šeimos galerijoje yra daugybė skirtingų dydžių ir formų gintarų. Didžiausias sveria 3800 gr. Eksponatus leidžiama liesti, galerijoje yra didžiulė inkliuzų kolekcija, kurioje galima pamatyti vabzdžius, augalus, plunksną, vorą. Išvykdami iš Nidos į Juodkrantę dar apžiūrėjome Pilkąsias kopas, kuriose atsiskleidžia Kuršių Nerijos nacionalinio parko grožis ir jo ypatumai. Vakare susitikimo su vietos bendruomene ir dalyvavome Rudens lygiadienio šventėje.

Paskutiniąją konferencijos dieną dalyviai buvo supažindinti su Juodkrantės senosiomis vilomis, jų istorija, vėliau žygis tęsėsi per Juodkrantės sengirę. Žygio pabaigos taškas buvo pas vietinį žveją Karolį. Žvejys Karolis Tamulis Juodkrantėje žvejyba verčiasi jau penktą sezoną. Šio amato išmoko iš savo senelio ir dėl jo gyvenimą Vilniuje iškeitė į, kaip pats sako, svajonių darbą Juodkrantėje. Verdant žuvienę Karolis pasakojo apie žvejybos kuršių mariose istoriją, ypatumus, supažindino su įvairiais žvejybos įrankiais, papasakojo apie edukacijas mokiniams. Prieš atsisveikinant su Neringos kraštu konferencijos dalyviai dar apsilankė Liudviko Rėzos kultūros centre, kuriame buvo supažindinti su vietos projektu „Istorinės ekspozicijos apie Juodkrantės žvejų gyvenimą atnaujinimas“.

Nors visos kelionės metu namo mus lydėjo smarkus lietus, grįžome namo vėlai vakare ir pavargę, bet pilni gerų įspūdžių ir įkvėpimų.

Utenos RVVG informacija
Modesto Gadliausko, Rasos Slesoriūnienės nuotraukos