Š. m. kovo 29 d. Žemės ūkio ministerijoje vyko ketvirtasis Socialinio verslo forumas, kuris buvo skirtas socialinės partnerystės, tokios kaip santykis tarp bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų, socialinio verslo ir savivaldos, galimybėms išgryninti.
Socialinio verslo forumą organizavo Britų Taryba, NVO Avilys, Gerinorai.lt ir LR Ūkio ministerija. Forumo partneriai; LR Žemės ūkio ministerija, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centras, programa Socifaction, Rise Vilnius, Lietuvos savivaldybių asociacija.
Pagrindinis forumo siekis apžvelgti progresą, identifikuoti galimybes ir numatomus barjerus artimiausioje ateityje. Buvo pristatoma ir nagrinėjama geroji socialinio verslo plėtros praktika, situacija ir potencialas, telkiamas dėmesys į savivaldos, vietos organizacijų ir socialinio verslo atstovų bendradarbiavimo galimybes.
Forumo atidarymo metu savo įžvalgomis pasidalino trijų ministerijų atstovai: žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis ir kiti asmenys.
Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius akcentavo, kad socialiniam verslui ir neišnaudotoms jo galimybėms pastaruoju metu daugėja dėmesio tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu mastu. Ministro nuomone, socialinio verslo atstovai turi idėjų, kaip išspręsti vieną ar kitą visuomenės, miesto ar mažos bendruomenės problemą, ir svarbiausia – kaip tai padaryti versliai. Patikino, kad bus dedamos pastangos ir kuriamos priemonės, kad socialinio verslo idėjos įgyvendinimas būtų kuo paprastesnis, bei informavo, jog šiuo metu yra rengiamas socialinio verslo įstatymas, kuris turėtų įsigalioti 2018 metais.
Ūkio ministerijos Smulkiojo ir visutinio verslo politikos skyriaus vedėja Raminta Krulikauskienė savo pranešime kalbėjo apie valdžios institucijų vaidmenį, gerinant socialinio verslo aplinką Lietuvoje, pristatė įgyvendintus ir planuojamus veiksmus. Paminėjo, jog 2015 m. balandžio 3 d. buvo patvirtinta socialinio verslo koncepcija, pirmasis dokumentas, kurio tikslas pateikti socialinio verslo bendruosius principus, nustatyti problemines sritis ir išskirti pagrindinius uždavinius, siekiant skatinti socialinio verslo plėtrą. Koncepcijos įgyvendinimo metu buvo parengtas ir 2015 m. gruodžio 23 d. patvirtintas Socialinio verslo skatinimo veiksmų planas, kurio pagrindiniai uždaviniai: sukurti socialiniam verslui palankią teisinę aplinką; sukurti socialiniam verslui palankią finansinę ir mokestinę paramos sistemą; skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir žinomumo didinimą. Pranešėja, pristatė, kad 2016 metais įgyvendinant planą parengta Socialinio verslo plėtros Lietuvoje galimybių studija ir rekomendacijos, įtraukta nuostata dėl socialinio verslo viešųjų pirkimų įstatymo projekte, į profesinio mokymo programas įtraukti socialinio verslumo pagrindai, aktyviai vykdomos VšĮ “Versli Lietuva” ir projekto “Kurk LT” veiklos, pagal Vidaus reikalų ministerijos priemones paramą gavo 79 bendruomenių inicijuotos veiklos plėtros strategijos, pagal Žemės ūkio ministerijos LEADER priemonę patvirtintoms 49 vietos plėtros strategijos, savivaldybių (13 iš 28) veiklos orientuotos į socialinio verslo skatinimą.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas savo kalboje pažymėjo, jog Vyriausybė savo priemonių plane yra išsikėlusi aiškius tikslus – ne tik skatinti žemės ūkio gamybą, bet ir kelti kaime gyvenančių šeimų pajamas, o socialinis verslas gali padėti siekti šio tikslo. Paminėjo, kad Vyriausybės nuostata – paprastinti kontrolės mechanizmus, kad bendruomenės galėtų veikti, pamažu įgyvendinama ir tikisi ateityje gražaus ir prasmingo bendradarbiavimo. Teigė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos (KKP) priemonė Leader yra tas įrankis, kurio pagalba bendruomenės gali pačios pasigauti žuvį.
Forumo metu, taip pat buvo diskutuojama apie etniškai mišrių bendruomenių integraciją per socialinį verslą, investicijas į socialinį verslą, socialinio verslo galimybes ir potencialą, spręsti švietimo, kultūros paveldo, socialinių ir viešųjų paslaugų, vaikų teisių apsaugos ir kitų sričių problemas. Renginio dalyviai iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos skaitė pranešimus apie socialinio verslo politikos formavimo šiose valstybėse patirtį.
Plačiai savo patirtimi dalinosi Švedijos atstovas – Nils Phillips. Švedijoje kaimo bendruomenės superka apleistus namus, atremontuoja juos ir pritaiko nakvynės paslaugų teikimui.
O Jungtinės Karalystės atstovė – Seema Chandwani pasidalino savo socialinio verslo pavyzdžiu, Jungtinėje Karalystėje yra įkurtas centas, kuris apima 40 organizacijų, kuriu veikla susijusi su mokymu, gaunant reikiamą kvalifikaciją, konsultacijos dėl įsidarbinimo, dėl smurto artimoje aplinkoje ir dar daug kitų paslaugų, kurios padeda emigrantams integruotis į kasdienį gyvenimą.
Antra socialinio verslo forumo dalis, buvo skirta darbui grupėse, kuriose susirinkusieji buvo suskirstyti į 8 darbo grupes, kuriose aktyviai diskutavo šiomis temomis: „Socialinis verslas ir švietimas“, „Socialinis verslas ir kultūros paveldas“, „Socialinis verslas ir etninės įtampos mažinimas“, „Socialinis verslas inovacijos vaikų teisių srityje“, „Socialinio poveikio matavimas“, „Socialinio verslo aplinkos tyrimas“.
Utenos regiono vietos veiklos grupės inf.
