Informacinis seminaras Kėdainių rajone

2019 m. spalio 24 d. Utenos rajono seniūnijų atstovai dalyvavo informaciniame seminare, kuris skirtas supažindinti su geriausia Kėdainių rajono patirtimi amatų ir natūralių vietos produktų gamybos plėtros srityje. Šiame rajone uteniškiai aplankė Arnetų namą, Pelėdnagių teminis kaimą bei Nociūnų muilinyčią.

Arnetų namas

Arnetų namas yra škotų bendruomenės, gyvenusios XVII–XVIII a. Kėdainiuose, materialus palikimas. Sumūrytas XVII amžiaus viduryje škotų pirklio Jono Arneto prie Didžiosios Rinkos aikštės, tuo laiku pagrindinės miesto turgavietės. Tai XVIII–XIX a. miestietiškos gyvenamosios architektūros pavyzdys, kuriame išliko autentiškas išorės ir vidaus planas. Dabar Arnetų name yra įsikūręs Kėdainių krašto muziejus ir tradicinių amatų centras, kuriame siūlomos senųjų amatų programos: audimas, juostų pynimas, keramika, pynimas iš vytelių, drožyba, margučių marginimas vašku. Edukacinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiems veda sertifikuoti amatininkai.

Pelėdnagių teminis kaimas

Pirmojo Kėdainiuose teminio Pelėdnagių kaimo gyvenvietės pavadinimo kilmė nėra iki galo aiški. Pasakojama, kad tose vietose augo pušynai, kuriuose buvo gausų pelėdų. Pelėdos medžiodamos kiškius ir peles, palikdavo medžiuose nagų žymes. Taip ir atsirado pavadinimas Pelėdnagiai – darbščių ir sumanių žmonių bendruomenė.
Pelėdnagiuose, kurie tituluojami gražiausia Kėdainių rajono gyvenviete, kūrybingi žmonės savo aplinką tvarko labai išradingai. Miestelio žalieji plotai yra pavyzdingai sutvarkyti, visur susodintos ir gražiai prižiūrimos gėlės. Pelėdnagiuose yra įrengtas rožynas, tulpynas, yra keli gražiausiai rajone besitvarkantys daugiabučiai. Daugiabučių namų gyventojai konkuruoja vieni su kitais, įrenginėdami po savo langais įspūdingus gėlynus ir tvarkydami kiemus.
2012 metais lapkričio mėnesį iniciatyvių žmonių pastangomis buvo įkurtas Pelėdų teminis kaimas. Čia esančiame bendruomenės centre, kuriame veikia aktyvus būrelis moterų, sukurtos edukacinės, mokomosios, pramoginės programos, susijusios su Pelėdnagių pavadinimu. Gyvenvietėje yra daug medinių skulptūrų su pelėdų atvaizdais. Visos išskobtos iš žmonių paaukotų ąžuolų, o darbus atliko seniūnijos gyventojai.
„Pelėdų kaime“ yra rengiamos dviejų – trijų valandų trukmės programos. Čia atvykstančius svečius kaimo moterys pasitinka dainomis, moko rišimo meno, vaišina pelėdos kojos formos žagarėliais, morkų pyragu, iš Lietuvos tūkstantmečio ąžuolyno gilių išvirta kava ir kitais skanėstais. Bendruomenės namų sienos nukabinėtos iš siūlų rištomis pelėdomis. Taip pat čia yra molinių, pieštų, drožtų, siūtų, veltų, nertų, austų ir pagamintos ir daugybe kitų būdu pagamintų pelėdų.

Nociūnų muilinyčia – kaimą garsina gintarinis muilas

Veiklos pradžioje buvo visko: ir puodai svilo, ir dūmai rūko, ir vyrai iš namų varė. Bet kelerius metus vykusius eksperimentus vainikavo sėkmė. Nociūnų „Muilinyčia“ verda muilą „Gintaras“, kuris kaip suvenyras reprezentuoja Kėdainių kraštą.
Dvejus metus Nociūnų bendruomenės moterys eksperimentavo, ieškojo informacijos internete, klausinėjo žmonių, kaip gaminamas muilas. „Kai muilą pagaminome su kava, pirmuosius gabalėlius pelės sugraužė, bet tai tik rodo, kad muilas natūralus“, – šypsosi bendruomenės pirmininkė.
Iš pradžių „Muilinyčia“ gamino visų rūšių muilą – spalvotą, su sintetiniais dažais. Vėliau moterys suprato: kad išsiskirtum rinkoje, reikia sukurti savo receptą. „Norėjome pagaminti muilą kuo natūralesnį, skaistesnį, be dažiklių. Mūsų muilas turėjo būti unikalus, kitoks nei kitų gamintojų“, – sako V. Stanevičienė. Po ilgų eksperimentų buvo išgautas slaptas receptas, apie kurį „Muilinyčios“ moterys kalba tik puse lūpų – tai suvenyrinis muilas „Gintaras“.
V. Stanevičienė šypsosi, kad iš tiesų didelių paslapčių nėra, pagrindiniai komponentai labai paprasti: muilo bazė, eterinis aliejus ir aliejus. Tam tikra technika išgaunami oro burbuliukai viduje. Nelygu sezonas, kas tuo metu žydi, muilo priedai vis kitokie. Pridedama ramunėlių, šlamučių žiedų, pušų pumpurų, kankorėžių, kavos ir kitų žolelių.
„Muilą pardavinėjame mugėse, užsidirbame bendruomenės renginiams, edukacinių veiklų priemonėms – mums nereikia prašinėti pinigų“, – teigia bendruomenės pirmininkė. Muilas tinka ne tik higienai, bet ir perkamas kaip suvenyras, nes labai gražus, panašus į gintarą.
Nociūnų „Muilinyčioje“ vedamos ekskursijos ir edukacinės veiklos traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Nociūnus aplanko ir užsieniečiai. Teatralizuotoje ekskursijoje varna vaikams pasakoja, iš kur atsirado muilas, vaišina sveikuoliškais sausainiais su sezamų sėklomis, saulėgrąžomis, linų sėmenimis, aguonomis. Tai ne šiaip sau vaišės, o edukacinio užsiėmimo vizualizacija: kas tinka skrandžiui, tinka ir muilui. Paragavę sausainio, vaikai greičiau įsidėmi, kad iš tų sėklyčių spaudžiamas aliejus, naudojamas muilui gaminti.
Vaikai vaišinami šilkine koše ir žaidžia įvairius muilinus žaidimus. Šie žaidimai labai linksmi, patinka suaugusiesiems. Pavyzdžiui, su mentele reikia išgriebti muilo gabalėlius iš dubens su vandeniu, pereiti lentą ir sudėti į kitą dubenį. Laimi ta komanda, kuri greičiau perneša visus muilo gabalėlius. Arba reikia plakti vandenį su muilu tol, kol putos išdribs ant grindų. Vaikai žaidžia ir vandens burbulų smiginį – į lentą su vinimis mėto balionėlius su vandeniu.
„Muilinyčia“ įrengta buvusioje katilinėje be langų. Dabar čia bendruomenės centras, nors plotas nedidelis – 50 kvadratinių metrų salytė ir maža virtuvėlė. Nors joje yra ir šaldytuvas, ir viryklė, muilas vandens vonelėje tirpinamas salėje, virtuvėje neužtenka vietos. Moterys dirba ir savo namuose.
„Žoleles renkame pačios, džioviname ir panaudojame tik per edukacijas, o muilą gaminame su pirktomis iš vaistinės, kad nepažeistume higienos reikalavimų“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė.
Moterys atlyginimo negauna, bet jaučia didelį moralinį pasitenkinimą. „Kartais ir nusibosta, ir pavargsti, bet nuvažiuoji į mugę, kas nors pagiria, ko nors paklausia, ir vėl darbai užsisuka iš naujo“, – šypsosi V. Stanevičienė.

Šis informacinis seminaras yra finansuojamas iš Utenos regiono vietos veiklos grupės vietos plėtros strategijos priemonės „Mokymų, skirtų žinių atnaujinimui ir įgūdžių formavimui, vykdymas, edukacinių programų, Utenos krašto gamtos ir kultūros savitumo išsaugojimui ir plėtrai, kūrimas bei įgyvendinimas“ (kodas LEADER-19.2-SAVA -10) vietos projekto „Mokymų ir praktinių-informacinių seminarų ciklas „Vietos amatai ir natūralūs produktai““, pareiškėjas: Menų kamara.

Utenos regiono VVV, delfi.lt, aukstaitijosgidas.lt, kedainiutvic.lt informacija

Editos Rukšytės, Aušrytės Budzinskienės, aukstaitijosgidas.lt, Nociūnų muilinyčios nuotraukos