Apie seniūniją
Heraldika
Kuktiškių herbas – auksiniame lauke raudonas kukutis su raudonai juodu kuodu, sparnais ir uodega. Snapas, akis ir kojos sidabriniai. Herbo etalono autorė – dailininkė Vida Navikienė.
2002 m. liepos 4 d. herbą dekretu Nr. 1829 patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Istorija
Kuktiškės yra įsikūrusios apie 14 km į pietryčius nuo Utenos. Pro miestelį teka upė Kuksa. Iki 20 a. pradžios miestelis buvo vadinamas Kukutiškiais. Nuo 19 a. vidurio iki 20 a. vidurio miestelis buvo valsčiaus centras.
Vietovardis žinomas nuo 14 a. pabaigos. Įsteigus Vilniaus vyskupiją, Jogaila Kuktiškes padovanojo Vilniaus vyskupui. 1604 m. vyskupo A. Vainos rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčia. Nuo 16 a. minimas ir dvaras. Vyskupijos nuosavybe miestelis buvo iki 1841 m. 18 a. pradžioje dvarui priklausė prie jo įsikūręs Kuktiškių miestelis, 20 kaimų, 22 vienkiemiai, 30 ežerų, 167 valakai žemės ir 147 valstiečiai, ėję baudžiavą dvare. Vilniaus vyskupijos turtą padalinus į 12 raktų,Kuktiskiu baznycia Kuktiškių dvaras tapo vienu iš jų. Miestelyje veikė parapinė pradžios mokykla. Nuslopinus 1863 m. nacionalinį išsivaduojamąjį sukilimą, buvo įsteigta rusiška valdinė pradžios mokykla. 1898-1900 m. klebono K. Valiūno ir parapijiečių rūpesčiu bei lėšomis buvo pastatyta nauja ir dabar veikianti medinė bažnyčia. Joje sukaupta vertingų bažnytinio meno dailės kūrinių – 1863 m. Vilniaus meistro A. Zimodro pagamintas medinis, polichromuotas Kukutisaltorius, kuris buvo atkeltas iš kapinių koplyčios. Pažymėtinas ir 1790 m. dailininko P. Rozelino nutapytas “Marijos su kūdikiu” paveikslas. Bažnyčios šventoriuje ir jos viduje yra žinomo liaudies menininko A. Deveikio išdrožti kryžiai.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, miestelis liko valsčiaus centru. Gyventojų surašymo duomenimis, 1923 m. jame gyveno 429, dvare – 25, geležinkelio stotyje – 27 gyventojai. Kuktiškėse buvo valsčiaus savivaldybė, pradžios mokykla, sveikatos punktas, vaistinė, policijos nuovada, paštas, parduotuvės, biblioteka su skaitykla, šaulių namai su sale ir kt. 1928 m. Kuktiškių parapijai priklausė 4 418 tikinčiųjų. 1940 m. miestelyje buvo apie 500 gyventojų.
Legenda apie pilį ant Kukurentos upės kranto.
Kunigaikščio Utenio sūnus Kukuraitis ant Kukurentos upės kranto pasistatė pilį.
Jis garsėjo gerais darbais ir išmintimi. Žmonės kunigaikštį – pilies valdovą vadino Kukučiu. Pilies papėdėje pradėjo kurtis žmonės. Gyvendami arčiau pilies jie jautėsi saugesni, o priešui užpuolus drauge gynėsi.
Taip pamažu daugėjo gyventojų trobų, o šią vietovę imta vadinti Kukutiškėmis, o vėliau tiesiog Kuktiškėmis. Pilis būdavo dažnai užpuolama priešų, todėl aplink Kuktiškes iki šių dienų yra išlikę daug pilkapių.